- išbalėti
- 1 išbalė́ti intr. išbalti, išblykšti: Abu buvo išbalėjusiu kaip kalkiai! TP1880,47. Dėl ko taip išbalėjusi, ar serga? Klp. Nesveikas, išbalė́jęs Krtn. ║ išsišerti ligi baltumo: Mėlynas kumelys išbalė́[ja] ilgainiuo Šts. \ balėti; išbalėti; nubalėti; pabalėti
Dictionary of the Lithuanian Language.